Dictionary of the Lithuanian Language.
nužvanginti — nužvánginti vksm. Gatvè kãlinius nužvángino … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išžvanginti — tr. 1. žvanginant išnešioti: Dešimts metų išžvangino jis retežius ant rankų rš. 2. žvanginant, su triukšmu išmesti: Tie vyrai pula, meta, partapijonus par langus išžvangino Trk. 3. išdaužyti: Prisisprogę išžvangino langus, dures išvertė Krš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nužvangėti — nužvangėti, nužvanga (nùžvanga), ėjo intr. 1. nuskambėti, nutarškėti: Sukrato – džan džan nužvanga piningai Yl. Ka virto, tie akiniai nužvangėjo Jrb. Jau nužvangėjo paskutiniai dalgiai, ir pasišiaušė dirvose ražienos V.Myk Put. ║ nužvanginti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
pažvanginti — 1. tr., intr. S.Dauk patarškinti: Pažvañgino po ausia pinigais Pns. Gegutė kukuoja, pažvangink pinigine ant laimės Krč. Smilgius įkišo ranką kišenėn ir pažvangino metaliniais pinigais J.Dov. Pažvangino man prie ausies sidabrinių dešimtličių… … Dictionary of the Lithuanian Language
sužvanginti — 1. tr., intr. sutarškinti, suskambinti: Girdžiu, šuva išlindo iš būdos, sužvañgino grandine, žiūrau, švinta Šlvn. Iš slėptuvės palovėje ištraukęs dėžutę, sužvanginau ja taip, jog, rodos, viskas troboje sužvangėjo A.Vencl. Išsitraukei iš už… … Dictionary of the Lithuanian Language
žvanginti — ( yti), ina, ino I, Rtr, BŽ34, DŽ, NdŽ, KŽ, žvañginti DŽ, NdŽ; S.Dauk, ŠT172 caus. žvangėti. 1. tr., intr. Š, Všk skambinti, tarškinti (ppr. metalinius daiktus): Žvangina dalgius, kad su pustykle pusto J. Žvanginti lenciūgus, kardą velkant J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
